Toujeo

Atsiranda cukraus kiekio kraujyje padidėjimų ir sumažėjimų?

Mityba

    Mityba sergant diabetine inkstų liga

Gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė parengė Mitybos rekomendacijas sergantiesiems diabetine inkstų liga.

‚Ši informacija skirta tiems, kurie jau išgirdo diabetinės inkstų ligos diagnozę. Diabeto sukeltas inkstų pažeidimas išsivysto palaipsniui, dažniausiai praėjus 5–10 metų po cukrinio diabeto diagnozės nustatymo, todėl apie bendrus mitybos principus sergant cukriniu diabetu čia nerašysime. Labai tikimės, kad juos jau puikiai išmanote. Dabar svarbu savo žinias apie mitybą išplėsti, nes gydant inkstų veiklos sutrikimą reikia keisti ir mitybą.

Šių mitybos rekomendacijų žinojimas ir jų laikymasis leis ne tik geriau jaustis, suprasti, kodėl kyla vienas ar kitas simptomas, bet ir padės geriau juos kontroliuoti, taip pat gali sulėtinti diabetinės inkstų ligos progresavimą.‘

Leidinyje rasite 13 lengvai pagaminamų patiekalų receptų bei kitos vertingos informacijos. Rekomendacijoms pritaria Lietuvos endokrinologų draugija, Vilniaus endokrinologų draugija, Lietuvos inkstų fondas, Lietuvos diabeto asociacija bei asociacija Gyvastis. Knygelę galite parsisiųsti paspaudę žemiau esančią nuorodą ‚PARSISIŲSTI MITYBOS REKOMENDACIJAS‘.

    Glikeminis indeksas, arba „gerieji“ ir „blogieji“ angliavandeniai

Glikeminis indeksas, arba „gerieji“ ir „blogieji“ angliavandeniai

Parengė gydytoja endokrinologė Milda Girdžiūtė

Antakalnio poliklinika

Angliavandeniai yra neišvengiama mūsų mitybos dalis, tačiau jie nėra vienodi ir skirtingai veikia medžiagų apykaitą. Turbūt yra tekę girdėti apie „geruosius“ ir „bloguosius“ angliavandenius. Kokie tai angliavandeniai ir kaip jie veikia ypač svarbu žinoti sergant cukriniu diabetu, nes tinkamai parinktas maistas pagerina glikemijos kontrolę.

Yra siekiama, kad sergant cukriniu diabetu gliukozės koncentracija kraujyje ir jos svyravimai būtų kuo artimesni sveikų žmonių, todėl stengiamasi išvengti jos staigaus kilimo po valgio. Dažnai pacientai, kurie skaičiuoja angliavandenius, pastebi, jog, valgant skirtingus produktus, nors suvartojamas tas pats kiekis angliavandenių, gliukozės koncentracija kraujyje po valgio skiriasi. Visa tai paaiškina terminas glikeminis indeksas (GI), kuris parodo, kaip konkretus angliavandenių turintis maisto produktas veikia gliukozės koncentraciją kraujyje. Kuo žemesnis GI, tuo maiste esantys angliavandeniai lėčiau pasisavinami ir palaikoma tolygesnė gliukozės koncentracija kraujyje tokie angliavandeniai vadinami „geraisiais“. Aukšto GI produktuose yra greitai atsipalaiduojantys („blogieji“) angliavandeniai, kurie greitai padidina gliukozės koncentraciją kraujyje, dėl to reikia daugiau insulino. Net jei pacientas ir negydomas insulinu, toks angliavandenių kiekis skatina didelio kiekio insulino išskyrimą, ir, laikui bėgant, kasa tampa nebepajėgi išskirti pakankamo kiekio insulino, kad būtų palaikoma normali gliukozės koncentracija kraujyje. Todėl yra rekomenduojama rinktis žemesnio GI produktus, ypač sergant cukriniu diabetu.

 

Pagal GI maisto produktai skirstomi į:

Žemo GI (55 ir mažesnis):

  • viso grūdo kvietinė ar ruginė duona
  • avižos, avižiniai ir kitų grūdų dribsniai
  • plikyti ryžiai, kietųjų grūdų makaronai, miežiai
  • saldžiosios bulvės, kukurūzai, pupos, žirniai, ankštiniai, lęšiai
  • dauguma vaisių, nekrakmolingos daržovės, morkos

    Vidutinio GI (56–69):

  • kviečiai, rugiai
  • greitai paruošiamos avižos
  • rudieji, laukiniai ar ilgagrūdžiai ryžiai (basmačiai), kuskusas

    Aukšto GI (70 ir didesnis):

  • balta duona, bandelės
  • kukurūzų dribsniai, pūsti ryžiai, greitai paruošiama avižinė košė
  • baltieji ryžiai, ryžių makaronai
  • bulvės, moliūgai
  • sausainiai, ryžių paplotėliai, spraginti kukurūzai, krekeriai
  • melionai, ananasai

GI nėra visiškai fiksuota reikšmė. Jį galima pakoreguoti atitinkamai apdorojanti maistą:

  • Kuo labiau apdorotas maistas, tuo jo GI bus didesnis. Pavyzdžiui, greitai paruošiamos avižinės košės GI bus 79, o neapdorotų avižų GI – 55.
  • Maisto derinimas. Kai gausus angliavandenių maistas yra tik dalis patiekalo, GI bus visų šių produktų vidurkis. Todėl, siekiant sumažinti GI, rekomenduojama aukšto GI produktus derinti su žemo, pvz., ryžius su pupelėmis ar kitais ankštiniais.
  • Kuo ilgiau termiškai apdorojamas maistas, tuo jo GI bus didesnis.
  • Rūgštesnių produktų GI bus mažesnis, todėl geriau yra valgyti raugintus, marinuotus produktus, gaminant gardinti citrinų sultimis ar actu.
  • Natūralių dangalų išsaugojimas. Pupelių, sėklų luobelės, daržovių luobelė užtikrina lėtesnį angliavandenių virškinimą ir pasisavinimą.
  • Riebalai ir baltymai GI beveik neturi, tačiau, jais papildžius aukšto GI produktus, pastarųjų GI sumažės.
  • Tirpiosios skaidulos. Kuo maiste daugiau tirpiųjų skaidulų, tuo jo GI bus mažesnis. Puikus pavyzdys – pupelės.

GI vertė atspindi maiste esančių angliavandenių rūšį, tačiau nenurodo, kiek kokių angliavandenių galima suvalgyti. Labai svarbu įvertinti porcijos dydį – didelis net ir žemo GI angliavandenių kiekis gali pabloginti glikemijos kontrolę ir padidinti svorio augimą. Taip pat reikia įvertinti kalorijų poreikį, būti fiziškai aktyviems, siekti palaikyti ar sumažinti kūno svorį. Renkantis maistą reikėtų atsižvelgti ir į kitus rodiklius, pvz., avižinės košės GI bus aukštesnis nei šokolado, tačiau joje bus gerokai daugiau kitų naudingųjų medžiagų.

Cukrinis diabetas – tai kompleksinė liga, ją gydant svarbu ne tik vaistai, bet ir paciento pastangos, ypač mityba. Angliavandenių kiekio maiste įvertinimas ir žemesnio GI produktų vartojimas padeda palaikyti stabilesnę gliukozės koncentraciją kraujyje ir išvengti jos svyravimų.

 

SALT.DIA.18.08.0239 | Patvirtinimo data: 2018 m. rugpjūčio mėn. | Reklamos teksto parengimo data: 2018 m. rugpjūčio mėn.

 

Literatūra:

  1. Prieiga internetu: http://www.diabetes.org/food-and-fitness/food/what-can-i-eat/understanding-carbohydrates/glycemic-index-and-diabetes.html.
  2. Kirpitch A., Maryniuk M. The 3 R’s of Glycemic Index: Recommendations, Research, and the Real World. Clinical Diabetes, Volume 29, Number 4, 2011.
  3. Augustin L.S., Franceschi S., Kendall C.W.C., La Vecchia C. Glycemic index in chronic disease: a review. European Journal Of Clinical Nutrition, 2002/11/07/online.