Toujeo

Atsiranda cukraus kiekio kraujyje padidėjimų ir sumažėjimų?

Mityba

    Mitybos rekomendacijos sergant diabetu su sutrikusia inkstų funkcija

Mitybos rekomendacijos sergant diabetu su sutrikusia inkstų funkcija

Parengė Gyd. dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė

Karoliniškių poliklinika

Diabetinė nefropatija – diabeto sukeltas inkstų pažeidimas – yra viena dažniausių diabeto sukeltų komplikacijų, pasireiškianti iki 40 proc. šia liga sergančių pacientų [1]. Diabeto sukeltas inkstų pažeidimas (vadinamas lėtine inkstų liga) palaipsniui progresuoja ir gali sukelti galutinės stadijos inkstų nepakankamumą, kuriam gydyti taikoma pakeičiamoji inkstų terapija – hemodializė, peritoninė dializė ar inksto transplantacija. Diabetinės nefropatijos sukeltas inkstų nepakankamumas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios prireikia pakeičiamosios inkstų terapijos.

Siekiant sulėtinti lėtinės inkstų ligos progresavimą ir atitolinti jos sukeltas komplikacijas bei pakeičiamosios inkstų terapijos poreikį, būtina tinkamai kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir kraujo spaudimą, tam taikomas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir mitybos terapija.

Nustatyta, kad gausus baltymų vartojimas neigiamai veikia inkstus. Baltymų apykaitos metu susidarę produktai yra šalinami per inkstus, todėl juos „apkrauna“, sukelia hiperfiltraciją, ir tai lemia lėtinės inkstų ligos progresavimą. Dėl to diabetinei nefropatijai gydyti taikoma mažai baltymų turinti dieta. Baltymų rekomenduojama suvartoti iki 0,8 g/kg kūno svorio per dieną, inkstų pažeidimui progresuojant, šis kiekis gali būti mažinamas iki 0,6 g/kg/d. Jums reikiamą baltymų kiekį sužinosite savo svorį padauginę iš 0,8. Pavyzdžiui, jei sveriate 70 kg, tuomet 70 x 0,8 = 56. Tai ir yra dienos baltymų poreikis gramais. Jei turite antsvorio ar sergate nutukimu, baltymų kiekis skaičiuojamas ne pagal esamą svorį, bet pagal idealų kūno svorį, kuris sužinomas taikant specialias formules. Kai kuriuose maisto produktuose esantį baltymų kiekį rasite pateiktoje lentelėje.[2]

Svarbu ne tik bendras suvartojamų baltymų kiekis, bet ir jų šaltinis. Baltymai yra gaunami iš dviejų šaltinių – gyvulinės kilmės (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas ir jo produktai) ir augalinės kilmės (ankštiniai, riešutai, soja, grūdai). Nustatyta, kad gyvulinės kilmės baltymai, ypač gaunami su raudona mėsa, labiau skatina lėtinės inkstų ligos progresavimą nei augalinės kilmės baltymai. Todėl labai rekomenduojama vegetarinė ar net veganinė mityba. Be to, nustatyta, kad sergant cukriniu diabetu vegetarinė mityba susijusi su geresniu audinių jautrumu insulinui, žemesne glikemija ir mažesniu insulino lygiu nevalgius. [2]

Jei neįsivaizduojate nė dienos be mėsos ir mintis apie vegetarinę mitybą kelia siaubą, nebūtina iškart kardinaliai keisti savo įpročius. Pradėkite nuo mažų žingsnių:

  • mėsą valgykite ne dažniau kaip kartą per dieną,
  • vietoj raudonos mėsos rinkitės paukštieną, žuvį,
  • mėsą keiskite varškės, kiaušinių patiekalais,
  • mažinkite suvartojamos mėsos porcijas, dalį jos pakeisdami daržovėmis, augalinės kilmės baltymais,
  • mėsą gaminkite ne kaip pagrindinį patiekalą, bet kaip troškinio, sriubos sudedamąją dalį,
  • pabandykite mėsos nevalgyti bent vieną dieną per savaitę, vėliau šį skaičių padidinkite iki dviejų ar trijų dienų,
  • įsigykite naujų receptų knygų,
  • skoniui suintensyvinti naudokite daugiau žolinių prieskonių.

GYVULINĖS KILMĖS BALTYMAI

Produktas

Porcijos dydis

Kcal

Baltymai, g

Vištienos krūtinėlė be odos, grilinta

90 g

128

26

Liesa jautienos nugarinė, virta

90 g

160

26

Kiaulienos nugarinė

90 g

147

23

Jautiena malta, 10 proc. riebalų, virta

90 g

184

22

Lašiša, kepta

90 g

133

23

Tunas, konservuotas vandenyje, nusausintas

90 g

109

20

Išrūgų baltymai

30 g

103

17

Varškės sūris, 13 proc.

50 g

107

11

Graikiškas jogurtas, 2 proc.

200 g

124

18

Varškė, 9 proc.

100 g

163

18

Pienas, 2,5 proc.

200 ml

110

6

Sūris fermentinis, 45 proc.

30 g

100

7

Kiaušinis

1 vnt.

72

6

AUGALINĖS KILMĖS BALTYMAI

Produktas

Porcijos dydis

Kcal

Baltymai, g

Lęšiai, virti

½ stiklinės

88

9

Pupelės raudonos, konservuotos, nusausintos

½ stiklinės

108

8

Žemės riešutų sviestas

2 šaukštai

187

9

Humusas

1/3 stiklinės

136

6

Migdolai

30 g/23 vnt.

170

6

Saulėgrąžų sėklos

30 g

165

5

Moliūgų sėklos

30 g

126

5

Kinva (bolivinė balanda), virta

½ stiklinės

111

4

Graikiniai riešutai

30 g/14 puselių

185

4

Migdolų pienas, nesaldintas

1 stiklinė

39

2

Kiti patarimai:

  • Angliavandeniai. Kaip ir įprastai rekomenduojama diabetu sergantiems asmenims, rinkitės žemo glikeminio indekso ir mažos glikeminės apkrovos angliavandenius, venkite perdirbtų, rafinuotų ir kitaip stipriai apdorotų angliavandenių. Pagal naujausias rekomendacijas, nėra nustatytas konkretus per dieną reikiamas suvartoti angliavandenių kiekis. Jis apskaičiuojamas kiekvienam pacientui atskirai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, vartojamus vaistus, fizinį aktyvumą ir kitus veiksnius [2].
  • Riebalai. Venkite sočiųjų riebalų. Jų gausu gyvulinės kilmės maisto produktuose, tad, mažindami jų suvartojimą, mažinsite ir sočiųjų riebalų suvartojimą. Riešutai, avokadai, alyvuogių, linų sėmenų aliejus, kanapių, linų sėklos yra puikūs gerųjų riebalų šaltiniai.[2]
  • Svoris. Jei turite antsvorio ar sergate nutukimu, siekite pradinio 5–10 proc. kūno svorio sumažinimo. Nustatyta sveikatai teigiama įtaka svorį sumažinus vos 5 proc. Griežtai draudžiamos baltyminės dietos.[2]
  • Druska. Suvartokite mažiau nei 5 g druskos per dieną. Jos gausu įvairiuose maisto produktuose, tad stenkitės gamindami papildomai nesūdyti, rinkitės žolelių prieskonius, sultinius be druskos.[2]
  • Dėl konkrečių mitybos rekomendacijų pagal esamą sveikatos būklę kreipkitės į gydytoją dietologą.
  • Fizinis aktyvumas kasdien.
  • Nerūkykite.

 

Šaltiniai:

  1. Nezu U., Kamiyama H., Kondo Y., Sakuma M., Morimoto T., Ueda S. Effect of low-protein diet on kidney function in diabetic nephropathy: meta-analysis of randomised controlled trials. BMJ Open. 2013 May 28;3(5).
  2. Ko G.J., Kalantar-Zadeh K., Goldstein-Fuchs J., Rhee C.M. Dietary Approaches in the Management of Diabetic Patients with Kidney Disease. Nutrients 2017 Jul 31;9(8).
  3. Mahan L.K., Raymond J.L. Krause’s Food and Nutrition Care Process, 2017, 14 leidimas.

SALT.DIA.19.05.0173 | Patvirtinimo data: 2019 m. gegužės mėn.

    Glikeminis indeksas, arba „gerieji“ ir „blogieji“ angliavandeniai

Glikeminis indeksas, arba „gerieji“ ir „blogieji“ angliavandeniai

Parengė gydytoja endokrinologė Milda Girdžiūtė

Antakalnio poliklinika

Angliavandeniai yra neišvengiama mūsų mitybos dalis, tačiau jie nėra vienodi ir skirtingai veikia medžiagų apykaitą. Turbūt yra tekę girdėti apie „geruosius“ ir „bloguosius“ angliavandenius. Kokie tai angliavandeniai ir kaip jie veikia ypač svarbu žinoti sergant cukriniu diabetu, nes tinkamai parinktas maistas pagerina glikemijos kontrolę.

Yra siekiama, kad sergant cukriniu diabetu gliukozės koncentracija kraujyje ir jos svyravimai būtų kuo artimesni sveikų žmonių, todėl stengiamasi išvengti jos staigaus kilimo po valgio. Dažnai pacientai, kurie skaičiuoja angliavandenius, pastebi, jog, valgant skirtingus produktus, nors suvartojamas tas pats kiekis angliavandenių, gliukozės koncentracija kraujyje po valgio skiriasi. Visa tai paaiškina terminas glikeminis indeksas (GI), kuris parodo, kaip konkretus angliavandenių turintis maisto produktas veikia gliukozės koncentraciją kraujyje. Kuo žemesnis GI, tuo maiste esantys angliavandeniai lėčiau pasisavinami ir palaikoma tolygesnė gliukozės koncentracija kraujyje tokie angliavandeniai vadinami „geraisiais“. Aukšto GI produktuose yra greitai atsipalaiduojantys („blogieji“) angliavandeniai, kurie greitai padidina gliukozės koncentraciją kraujyje, dėl to reikia daugiau insulino. Net jei pacientas ir negydomas insulinu, toks angliavandenių kiekis skatina didelio kiekio insulino išskyrimą, ir, laikui bėgant, kasa tampa nebepajėgi išskirti pakankamo kiekio insulino, kad būtų palaikoma normali gliukozės koncentracija kraujyje. Todėl yra rekomenduojama rinktis žemesnio GI produktus, ypač sergant cukriniu diabetu.

 

Pagal GI maisto produktai skirstomi į:

Žemo GI (55 ir mažesnis):

  • viso grūdo kvietinė ar ruginė duona
  • avižos, avižiniai ir kitų grūdų dribsniai
  • plikyti ryžiai, kietųjų grūdų makaronai, miežiai
  • saldžiosios bulvės, kukurūzai, pupos, žirniai, ankštiniai, lęšiai
  • dauguma vaisių, nekrakmolingos daržovės, morkos

    Vidutinio GI (56–69):

  • kviečiai, rugiai
  • greitai paruošiamos avižos
  • rudieji, laukiniai ar ilgagrūdžiai ryžiai (basmačiai), kuskusas

    Aukšto GI (70 ir didesnis):

  • balta duona, bandelės
  • kukurūzų dribsniai, pūsti ryžiai, greitai paruošiama avižinė košė
  • baltieji ryžiai, ryžių makaronai
  • bulvės, moliūgai
  • sausainiai, ryžių paplotėliai, spraginti kukurūzai, krekeriai
  • melionai, ananasai

GI nėra visiškai fiksuota reikšmė. Jį galima pakoreguoti atitinkamai apdorojanti maistą:

  • Kuo labiau apdorotas maistas, tuo jo GI bus didesnis. Pavyzdžiui, greitai paruošiamos avižinės košės GI bus 79, o neapdorotų avižų GI – 55.
  • Maisto derinimas. Kai gausus angliavandenių maistas yra tik dalis patiekalo, GI bus visų šių produktų vidurkis. Todėl, siekiant sumažinti GI, rekomenduojama aukšto GI produktus derinti su žemo, pvz., ryžius su pupelėmis ar kitais ankštiniais.
  • Kuo ilgiau termiškai apdorojamas maistas, tuo jo GI bus didesnis.
  • Rūgštesnių produktų GI bus mažesnis, todėl geriau yra valgyti raugintus, marinuotus produktus, gaminant gardinti citrinų sultimis ar actu.
  • Natūralių dangalų išsaugojimas. Pupelių, sėklų luobelės, daržovių luobelė užtikrina lėtesnį angliavandenių virškinimą ir pasisavinimą.
  • Riebalai ir baltymai GI beveik neturi, tačiau, jais papildžius aukšto GI produktus, pastarųjų GI sumažės.
  • Tirpiosios skaidulos. Kuo maiste daugiau tirpiųjų skaidulų, tuo jo GI bus mažesnis. Puikus pavyzdys – pupelės.

GI vertė atspindi maiste esančių angliavandenių rūšį, tačiau nenurodo, kiek kokių angliavandenių galima suvalgyti. Labai svarbu įvertinti porcijos dydį – didelis net ir žemo GI angliavandenių kiekis gali pabloginti glikemijos kontrolę ir padidinti svorio augimą. Taip pat reikia įvertinti kalorijų poreikį, būti fiziškai aktyviems, siekti palaikyti ar sumažinti kūno svorį. Renkantis maistą reikėtų atsižvelgti ir į kitus rodiklius, pvz., avižinės košės GI bus aukštesnis nei šokolado, tačiau joje bus gerokai daugiau kitų naudingųjų medžiagų.

Cukrinis diabetas – tai kompleksinė liga, ją gydant svarbu ne tik vaistai, bet ir paciento pastangos, ypač mityba. Angliavandenių kiekio maiste įvertinimas ir žemesnio GI produktų vartojimas padeda palaikyti stabilesnę gliukozės koncentraciją kraujyje ir išvengti jos svyravimų.

 

SALT.DIA.18.08.0239 | Patvirtinimo data: 2018 m. rugpjūčio mėn. | Reklamos teksto parengimo data: 2018 m. rugpjūčio mėn.

 

Literatūra:

  1. Prieiga internetu: http://www.diabetes.org/food-and-fitness/food/what-can-i-eat/understanding-carbohydrates/glycemic-index-and-diabetes.html.
  2. Kirpitch A., Maryniuk M. The 3 R’s of Glycemic Index: Recommendations, Research, and the Real World. Clinical Diabetes, Volume 29, Number 4, 2011.
  3. Augustin L.S., Franceschi S., Kendall C.W.C., La Vecchia C. Glycemic index in chronic disease: a review. European Journal Of Clinical Nutrition, 2002/11/07/online.