Sužinokite daugiau

Sužinokite daugiau

Sužinokite daugiau apie savo diabetą

Yra daug informacijos šaltinių, galinčių Jums padėti daugiau sužinoti apie diabetą. Jei Jums reikia daugiau informacijos ar kyla kitų klausimų, klauskite sveikatos priežiūros specialisto.

Kaip sumažinti plastiko atliekų

Žemės diena ir diabetas

1. Kasmet kovo 20 d. yra minima Žemės diena. Kuo ši diena aktuali sergant cukriniu diabetu?

Kasmet kovo 20 d. yra minima Žemės diena, skirta sutelkti dėmesį į tai, kaip mes įtakojame mūsų planetą: taršą ir gamtinių išteklių naudojimą. Tačiau ką bendro turi diabetas ir Žemė? Žemės diena primena mums, kad turime tausoti savo planetą ir stengtis gyventi ekologiškiau. Sergantieji lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, neišvengiamai naudoja vaistus ir medicinines priemones. Neturime statistikos, kiek vidutinis diabetu sergantis lietuvis išmeta šiukšlių, tačiau manoma, jog sergantieji diabetu sukuria ženkliai daugiau atliekų dėl naudojamų plastikinių gliukomačių juostelių, tablečių buteliukų, dėžučių, insulino švirkštiklių, lancet, gliukozės monitoruoklių. Visi šie reikmenys yra skirti vienkartiniam naudojimui ir po to tampa atliekomis.

2. Kaip gyventojai turėtų elgtis su tokiomis atliekomis?

Šiuolaikinė diabeto priežiūra įvertina socialinius įsipareigojimus. Todėl tiek cukrinį diabetą prižiūrintys specialistai, tiek pacientai yra atsakingi prieš visuomenę bei aplinką. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklalapyje skelbiama, kad ‘Vaistai, kaip ir kitos cheminės medžiagos, ypač netinkamai naudojamos ar blogai tvarkomos, gali kelti grėsmę mūsų sveikatai ir neigiamai veikti aplinką. Siekiant apsaugoti mūsų aplinką, Jums nereikalingus ar pasibaigusio tinkamumo vartoti vaistus prašome atiduoti vaistinėms, kurios perduotų šias atliekas tvarkančioms įmonėms’1. Insulinu užpildytas švirkštiklis yra vaistas, todėl jo nereikėtų mesti prie buitinių atliekų. Pasibaigusio galiojimo laiko ar nepilnai išnaudotus insulino švirkštiklius reikėtų atnešti į vaistinę. Pilnai išnaudoti švirštikliai, adatos, lancetai vertinami kaip medicininė atlieka dėl galimų insulino bei kraujo likučių (net jei jų ir nesimato), tačiau, jų surinkimas iš gyventojų nėra aiškiai reglamentuotas. Valstybinė ligonių kasa siūlo juos pristatyti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles2. Kad būtų patogiau, pristatykite periodiškai, sukaupę didesnį kiekį. Nuo išnaudotų švirkštiklių būtinai pašalinkite adatas. Adatas ir kitus aštrius daiktus dėkite į biologiškai pavojingų atliekų indą arba tuščią buteliuką ir sandariai uždarykite dangtį.

3. Ar yra kitų sprendimų sergantiesiems diabetu labiau tausoti gamtą ir mažinti išmetamų atliekų kiekį?

Ne tik medicinoje, bet ir ekologijoje labai svarbu prevencija: atliekų nesukūrimas, vartotojiškumo mažinimas. Tai padeda sumažinti su perdirbimu susijusias problemas. Atliekų kiekį taip pat padeda spręsti koncentruoti insulinai bei didesnės talpos insulino švirštikliai. Jie ne tik draugiškesni aplinkai, tačiau patogesni ir vartotojui. Koncentruoti insulinai sumažina injekcijos tūrį, taip sumažindami diskomfortą insulino leidimo metu. Didesnės talpos insulino švirkštiklio užtenka ilgesniam laikui, kas yra ypač patogu kelionių metu, nes užtenka įsidėti mažesnį kiekį švikštiklių. Be to, pacientams, naudojantiems didesnes insulino dozes, nereikia dalinti injekcijų į dvi dalis. Šiuo metu Lietuvoje jau turime didžiausios talpos koncentruoto insulino švirkštiklį, kuris talpina net 900 vienetų insulino. Toks švirkštiklis leidžia net 2-3 kartus sumažinti išmetamų insulino švirkštiklių skaičių 3-9.

Apibendrinimas

Kelias į ekologiškumą sudėtingas, dėl to svarbu, kad ir diabeto gydymas būtų kiek galima labiau palankus ir draugiškas gamtai.

Keletas Žemės dienos patarimų:

  • Rūšiuokite popierių, kartoną, stiklą, plastiką.
  • Mažinkite plastiko atliekų, naudodami koncentruotus insulinus bei didesnės talpos švirkšiklius (juos gali paskirti jus gydantis endokrinologas arba šeimos gydytojas).
  • Pasibaigusio galiojimo ar nepilnai išnaudotus insulino švirštiklius atiduokite į vaistines.
  • Medicinines atliekas (išnaudotus švirkštiklius, adatas, gliukometrų juosteles, lancetus ir kt.) atiduokite į vietinę atliekų tvarkymo bendrovę.
  • Senus gliukozės matuoklius galima palikti buitinės technikos surinkimo vietose.
  • Pakartotinai galite panaudoti tablečių buteliukus kitoms reikmėms, juos išskalavę ir nulupę etiketes.

Švęskime Žemės dieną, vadovaujantis minėtais patarimais ir galėsime pakeisti aplinką. Siekime sveikatos sau ir mūsų planetai!

Gydytoja endokrinologė Aistė Galkinė, VšĮ Centro p-ka, Vilnius

  1. https://www.vvkt.lt/index.php?7243514
  2. http://www.vlk.lt/naujienos/Puslapiai/Skai%C4%8Diai-stulbina-kiek-vaist%C5%B3-Lietuvoje-tiesiog-i%C5%A1metama.aspx
  3. Singh R, et al. Eur Endocrinol. 2018;14:47–51.
  4. Sarbacker G, Urteaga E. Diabetes Spectrum. 2016;29:166–170.

SALT.DIA.20.03.0036/Teksto parengimo data: 2020 m. kovo mėn.

Diabeto mokytoja: daugelis pacientų daro didžiulę klaidą

Diabeto mokytoja: daugelis pacientų daro didžiulę klaidą

Lapkričio mėnesį minint Pasaulinę diabeto dieną, būtina kalbėti ne tik apie cukrinio diabeto gydymo galimybes, bet ir paties paciento vaidmenį ligos gydyme. Diabeto mokytoja sako, kad daugelis sergančiųjų vis dar leidžiasi insuliną „iš akies“, nesikreipia į specialistus pagalbos ir vėliau sulaukia gyvybei grėsmingų pasekmių.

Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis per pastarąjį dešimtmetį mirčių nuo cukrinio diabeto komplikacijų skaičius Lietuvoje per metus išaugo beveik dvigubai.

Santaros klinikose diabeto mokytoja dirbančios Violetos Bičkauskienės teigimu, tokias priežastis gali sukelti netinkama diabeto gydymo priežiūra, kuri labai priklauso nuo paties paciento įsitraukimo.

„Diabetu sergančio paciento gydymas yra kompleksinis ir jo efektyvumą lemia ne tik naujausi gydymo metodai. Pacientai privalo patys vykdyti savikontrolę, nuolat stebėti ligą ir atlikti jos analizę, todėl svarbu nebijoti kreiptis į atitinkamus specialistus, kurie gali to išmokyti, patarti“, – sako V. Bičkauskienė.

Lietuvoje jau ne vienerius metus cukriniu diabetu sergančius žmones konsultuoja diabeto mokytojai – slaugytojai diabetologai, dirbantys gydymo įstaigose – į kuriuos nukreipti gali šeimos gydytojas.

Slaugytojai - diabetologai padeda susiorientuoti, kas ir kodėl vyksta paciento organizme, aptaria gliukozės svyravimų priežastis, savikontrolės svarbą ir viską, kas susiję su diabetu žmogaus gyvenime.

Pacientai patys turi išlikti budrūs

Daug antro tipo diabetu sergančių pacientų leidžiasi insuliną, todėl jiems, kaip ir sergantiems pirmo tipo cukriniu diabetu, ypač svarbu suprasti, kaip pačiam koreguoti jo dozes, nes tai turi vykti nuolat.

Pradėjus gydyti pacientą insulinu, pirmieji trys mėnesiai nulemia, kokia bus kontrolė vėlesniu laikotarpiu. Nepasiekus reikiamų rodiklių gydymo pradžioje, tikimybė juos pasiekti ateityje sumažėja, todėl pacientas turi įsitraukti į gydymo priežiūrą nuo pat pradžių.

„Remiantis gliukozės matavimais, vertinant angliavandenių kiekį valgio metu, pacientas turėtų svarstyti, kiek insulino leistis. Kiekvieno organizmo jautrumas insulinui yra skirtingas. Todėl ir insulino dozės tokiam pačiam maistui parenkamos kiekvienam individualiai“, – tikina slaugytoja diabetologė.

Mokėdami skaičiuoti angliavandenius ir pasirinkti sau insulino dozę, sergantieji ne tik atitolintų ligos komplikacijas, bet ir darytų tiesioginę įtaką diabeto gydymo rezultatams.

Pagerėjusi glikemijos kontrolė gali lemti širdies ir kraujagyslių ligos rizikos sumažėjimą net 25 proc. per 10 metų laikotarpį.

Kodėl pacientai bijo didinti insulino dozę?

Optimalų gliukozės kiekį kraujyje labai dažnai trukdo pasiekti nepakankama insulino dozė. Anksčiau gydymui skirti insulinai dažniau sukeldavo hipoglikemiją – per mažą gliukozės kiekį kraujyje ir intensyviau didindavo kūno svorį, todėl pacientai nedrįsdavo didinti jų dozės.

Dabar sergantieji vis dažniau yra gydomi naujos kartos baziniais insulinais, kurie pasižymi ne tik ilgesniu ir tolygesniu veikimu, bet ir labiau atitinka žmogaus fiziologiją, mažina hipoglikemijų dažnį ir turi mažesnį poveikį paciento kūno svoriui.

Kuomet gydymas tabletiniais preparatais nebėra efektyvus, naujausiose Europos ir Amerikos diabeto gydymo rekomendacijose bazinis insulinas yra pirmo pasirinkimo vaistas. Kadangi mišrūs insulinai, kuomet viename švirkšte yra ir bazinis, ir valgio insulinas, gali padidinti hipoglikemijos ir svorio augimo riziką.

SALT.DIA.18.11.0340a | Patvirtinimo data: 2018 m. lapkričio mėn

JuniorSTAR®* – daugkartinio naudojimo insulino švirkštikliai
Kokie yra diabeto požymiai ir simptomai?

Diabetas gali būti labai sunki liga: diabetu sergantiems žmonėms padidėja įvairių sveikatos sutrikimų rizika. Jei diabetas nėra gerai kontroliuojamas, laikui bėgant didelis cukraus kiekis kraujyje gali sukelti sunkių akių, dantenų, dantų, inkstų, nervų ir širdies sutrikimų. Diabetu sergančius pacientus insultas ar širdies priepuolis gali ištikti dažniau nei tokio pat amžiaus šia liga nesergančius žmones.1,2

Geriausias būdas apsisaugoti nuo diabeto komplikacijų yra cukraus kiekio kraujyje, kraujospūdžio, kūno svorio ir cholesterolio kiekio kontrolė. Tai ne visada būna lengva, tačiau žmonės, kurie nuolat stengiasi kontroliuoti diabetą, gali labai pagerinti savo bendrąją sveikatos būklę.1,2

Padidėjimai ir sumažėjimai pasireiškia, kai diabetu sergančio žmogaus kraujyje cukraus kiekis tampa per didelis arba per mažas. Cukraus kiekio kraujyje padidėjimas arba sumažėjimas yra galimas naudojamų vaistų šalutinis poveikis. Apie įtariamą šalutinį (nepageidaujamą) poveikį galite pranešti savo gydytojui, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai arba kreipdamiesi į vaistinio preparato kompanijos atstovybę Lietuvoje. Tai gali veikti Jūsų nuotaiką ir savijautą. Jūs tikriausiai jau žinote, kad cukraus kiekį kraujyje gali keisti keli veiksniai, pvz.: mityba, fizinis krūvis ir vartojami vaistai, įskaitant insuliną. Jei Jums atsiranda toliau išvardytų simptomų, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.

Detalesnį simptomų sąrašą galite rasti anglų kalba www.diabetes.org arba www.joslin.org

Kodėl aš jaučiuosi emociškai išsekęs ir liūdnas?

Stengiantis kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, normalu būti susierzinusiems ir liūdniems. Jūs tokie ne vieni. Padidėjimai ir sumažėjimai gali turėti įtakos Jūsų nuotaikai ir savijautai. Jei kontroliuodami diabetą jaučiatės liūdni ar susierzinę, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, nes gali būti būdų tai suvaldyti. 

Kaip atpažinti didelį cukraus kiekį kraujyje?
Kaip gydyti mažą cukraus kiekį kraujyje?
Ką turiu daryti, jei pasireiškia padidėjimų ir sumažėjimų?
1. NIH Senior Health. Available at: https://nihseniorhealth.gov/diabetes/faq/faqlist.html#a7. Date accessed: 1 March 2016.
2. International Diabetes Federation. Available at: http://www.idf.org/signs-and-symptoms-diabetes. Date accessed: 1 March 2016.
3. Diabetes UK. Available at: http://www.diabetes.org.uk/FAQ/FAQ_2/. Date accessed: 1 March 2016.